- mažanties
- mažantiẽs sub. gen. sing. Lkm žr. mažens: Nuo mažanties aš kalbėjau lietuviškai Aln. Iš mažantiẽs pripratęs vargą vargt Tvr. Anas iš mažantiẽs nieko gero neregėjo Rš. Nuo mažantiẽs metų aš šitą giesmę mokėjau Klt. Jau iš mažanties (orig. mažunties) paveda vaikams vesti kokį svarbesnį dalyką VŽ1905,185. Iš mažantiẽs jis toks buvo Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.